mėšlaminys

mėšlaminỹs, -ė̃ adj. (3^4a) 1. kuris pristovi, primina mėšlo: Mėšlaminỹs arklys daug mėšlo mina Kp. 2. Sb kuris vaikščioja po mėšlus, išsimėšlinęs: Mėšlaminė̃ moteris Kp.